Mohera - labai plonas ir elastingas, stipriai raitytas ir žvilgantis kaip šilkas, prabangus tvirtas ir šiltas siūlas. Pluoštas gaunamas iš angoros ožkų, kurios iš pradžių buvo auginamos ir veisiamos Mažojoje Azijoje. Angoros ožkelės kilę iš Tibeto kalnų, o 16 a. atkeliavo į Turkiją. Logiška, kad šie verpalai būtų pavadinti angoros vilna, bet tuo metu rinkoje atsirado naujas pluoštas, pavadintas angora. Tai buvo dar minkštesni, švelnesni ir pigesni verpalai, kurie buvo gaminami iš laukinių triušių pūkų. Gudriai pasirinktas pavadinimas atliko savo darbą ir išpopuliarino naujuosius verpalus, kuriuos dažnas maišė su šiuo metu taip vadinama mohera. Turkai savo vilną pradėjo vadinti mochera, o tai arabiškai reiškia rečiausias, rinktinis. Kadangi Angoros ožkos buvo pradėtos veisti Turkijoje, ten tai tapo pagrindine ekonomikos šaka. Dėl šios priežasties ir dėl noro būti vienvaldžiais šioje srityje, turkai draudė ožkomis prekiauti su užsienio šalimis. Tik 19 a. pirmiesiems išeiviams pavyko nusipirkti 13 gyvulių ir išsivežti juos į Pietų Afriką. Tai buvo 12 patinų, kuriuos pardavėjai slapčia iškastravo, ir vienintelė patelė. Ji, atvykusi į Keiptauną, netikėtai atsivedė ožiuką.
